Naujasis Prekių ženklų įstatymas: 4 esminiai pokyčiai

Nauji metai šviežiu vėjo gūsiu atpūtė naujovių į Lietuvos Respublikos prekių ženklų teisę – nuo 2019 m. sausio 1 d. prekių ženklų registravimo procedūra iš esmės suvienodinta su Europos Sąjungos (ES) prekių ženklo registravimo procedūra.

Esminiai įstatymo pokyčiai susiję su ženklo sąvoka, registracijos procedūra, mokesčiais ir privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Apie juos pranešime žiniasklaidai plačiau komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ asocijuota partnerė, advokatė, patentinė patikėtinė, teismo mediatorė Inga Lukauskienė. Pasak jos, šie įstatymo pakeitimai tiek teisininkus, tiek prekių ženklų pareiškėjus privers būti atidesnius, tačiau reikalavimų ir procedūrų suvienodinimas ilgainiui turėtų išeiti tik į naudą.

INGA-4

  1. Ženklo sąvoka: platesnės galimybės prekių ženklo registracijai

Senasis Prekių ženklų įstatymas numatė, kad prekių ženklas yra bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Atitinkamai remiantis tokiu apibrėžimu prekių ženklu buvo galima registruoti tik tai, ką įmanoma pavaizduoti grafiškai: žodžius, priešinius, emblemas, spalvas, erdvines formas.

Naujasis įstatymas prekių ženklo sąvoką pakoregavo iš esmės, atsisakydamas reikalavimo žymenį pavaizduoti grafiškai. Žinoma, tai nereiškia, kad prekių ženklu galima registruoti tai, kas neapčiuopiama, nes antrasis reikalavimas pakeistas sąlyga, kad tokį žymenį galima pateikti registre taip, kad kompetentingos institucijos ir visuomenės galėtų aiškiai ir tiksliai nustatyti ženklo savininkui suteiktos apsaugos objektą. Tokia formuluotė atvėrė plačias galimybes prekių ženklu registruoti garsą, melodiją, pozicinius ir judančius ženklus bei multimedijos objektus.

Iki šiol Lietuvos pareiškėjai tokia galimybe naudojosi registruodami ES prekių ženklus, tačiau nuo šiol, jeigu apsauga yra reikalinga tik Lietuvoje, tokia galimybe bus galima pasinaudoti ir nesiekiant plačios teritorinės apsaugos bei atitinkamai sutaupant nemažą ES ir nacionalinio prekių ženklo registravimo kaštų skirtumą.

  1. Registracijos procedūra: skubi ekspertizė, trečiųjų asmenų pastabos, protestas dėl paraiškos

Esminis pakeitimas – prekių ženklui sėkmingai perėjus ekspertizę, oficialiame Valstybinio patentų biuro (VPB) biuletenyje bus skelbiama paraiška, suteikiant galimybę dėl jos teikti protestus. Tik tuo atveju, jeigu protestų nebus gauta arba jie bus atmesti, prekių ženklas bus įregistruotas. Pagal tokią pačią schemą registruojami ES prekių ženklai, o Lietuvos nacionalinių prekių ženklų savininkams nebeturėtų kilti klausimų, kodėl, prekių ženklui sėkmingai perėjus ekspertizę ir prekių ženklą jau įtraukus į registrą, taigi manant, kad prekių ženklo registravimo procedūra jau yra baigta, vėliau gali būti gautas protestas.

Minėtas pakeitimas turės įtakos ir prekių ženklo savininko teisėms. Jeigu pagal senąjį įstatymą, net ir gavus protestą dėl ženklo registracijos, ženklo savininkas galėjo kreiptis į teismą dėl jo teisių pažeidimo, remiantis naujuoju įstatymu, į teismą galima būtų kreiptis tik tuomet, kai protestas būtų atmestas arba nutrauktas, o prekių ženklas įregistruotas. Žinoma, gali kilti klausimas, ar tai nesudarys galimybės nesąžiningam konkurentui / galimam teisių pažeidėjui piktnaudžiauti tokia įstatymo nuostata ir reikšti protestą dėl prekių ženklo, tuo būdu sutrukdant prekių ženklo savininkui apginti savo pažeistas teises. Vis dėlto hipotetiškai tokiu atveju galimas teisinis pagrindas – neatitikimas absoliutiems reikalavimams arba nesąžiningi ketinimai – negali būti protesto pagrindu.

Tiesa, įstatyme yra naujovė – trečiųjų asmenų pastabos, kurios gali būti teikiamos prekių ženklo ekspertizės metu arba jeigu pateiktas protestas – iki sprendimo dėl jo pateikimo, tačiau jos gali būti teikiamos tik dėl absoliučių pagrindų, ir bet kokiu atveju negalimos remiantis nesąžiningais ketinimais.

Kita vertus, toks registracijos procedūros pakeitimas turėtų lemti greitesnį registracijos procesą, nes atlikus prekių ženklo ekspertizę VPB tiesiog paskelbtų prekių ženklo paraišką nelaukiant, kol pareiškėjas sumokės prekių ženklo registracijos mokestį. Tuo atveju, jeigu yra būtinybė skubiai imtis teisių į prekių ženklą gynimo veiksmų, įstatymas numato naujovę – prašyti atlikti skubią ženklo ekspertizę, nebereikalaujant pagrįsti tokio prašymo.

Naujajame įstatyme yra ir kitų itin svarbių pakeitimų, susijusių su terminais, – visi terminai, susiję su ekspertize, sutrumpinti 1 mėnesiu, t. y. tiek teikti prašymą atlikti pakartotinę ekspertizę, tiek pateikti apeliaciją bus galime ne per 3, o tik per 2 mėnesius. Tiesa, yra palikta galimybė šiuos terminus pratęsti, tačiau ne dviem, o tik vienam mėnesiui. Trumpėja ir VPB Apeliacinio skyriaus sprendimų apskundimo teismui terminas – nuo anksčiau taikyto 6 mėnesių termino jis sutrumpėja perpus.

  1. Mokesčiai: įsigalioja vieno mokesčio principas

Atsižvelgiant į  pasikeitusią prekių ženklo registravimo procedūrą, atitinkamai keičiasi ir mokesčiai. Kadangi prekių ženklai bus registruojami, kai pasibaigs protestų pateikimo laikotarpis arba protestai bus atmesti, atsisakyta registracijos mokesčio – paduodant paraišką bus sumokamas vienas mokestis. Žinoma, dažnai nutikdavo, kad, net ir gavę sprendimą prekių ženklą registruoti, paraiškėjai nuspręsdavo nebesiekti prekių ženklo registracijos. Nutikdavo ir taip, kad prekių ženklo paraiškėjo kontaktiniai duomenys būdavo pasikeitę ir jis tiesiog negaudavo pranešimo apie tai, kad priimtas sprendimas ženklą registruoti. Ne paslaptis ir tai, kad paraiška prekių ženklui buvo teikiama tik siekiant gauti leidimą iškabai tuo atveju, kai joje buvo norima naudoti ne lietuvių kalbos žodžius. Tad vieno mokesčio principas leis eliminuoti tokias situacijas.

Žinoma, mokesčiai, susiję su prekių ženklų registravimo procedūra, nesumažėjo, o priešingai – padidėjo: prekių ženklo registravimo kaštai padidėjo 30 proc. iki 180 eurų, ženklo registracijos galiojimo pratęsimas – net daugiau nei 2 kartus (180 eurų), tačiau teisių į prekių ženklą perdavimo mokestis 30 proc. sumažėjo. Be to, kai kuriuos pakeitimus – prekių ženklo savininko adreso ir patentinio patikėtinio – VPB nuo šiol registruos nemokamai. Atsiradusi galimybė nepateikiant jokių argumentų prašyti atlikti skubią prekių ženklo ekspertizę nuo šiol taip pat bus mokama – ji atliekama sumokėjus 150 eurų. Kita vertus, nereikėtų pamiršti, kad iki naujų metų taikyti mokesčiai galiojo nuo 2001 metų, taigi jų padidinimą objektyviai lėmė ekonominiai veiksniai. Vis dėlto, net ir pasikeitus mokesčiams, nacionalinio prekių ženklo paraiškos pateikimo mokestis išlieka gerokai mažesnis nei ES prekių ženklo – 180 eurų (ES prekių ženklo – 850 eurų).

  1. Privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka

Naujasis įstatymas bent jau pirminiame etape supaprastins ginčų dėl prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančia ir panaikinimo nagrinėjimą, nes naujuoju įstatymu nustatyta privaloma ikiteisminė tokių ginčų nagrinėjimo tvarka su atitinkamais reikalavimais kreipiantis į VPB Apeliacinį skyrių. Nors žyminis mokestis už tokių prašymų pateikimą yra numatytas didesnis nei žyminis mokestis už atitinkamą ieškinio reikalavimą, vis dėlto nagrinėjant tokius ginčus VPB tikėtinas yra didesnis sprendimų atitikimas tiek Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (ESINT), tiek ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktikai. Kita vertus, įstatymas bet kokiu atveju numato galimybę VPB Apeliacinio skyriaus sprendimus skųsti teismui, kaip numatė ir anksčiau galiojusios redakcijos įstatymas.

Pastebėtina, kad analogiškas modelis taikomas ir sprendžiant ginčus dėl ES prekių ženklo.

Paskelbta temoje Uncategorized | Parašykite komentarą

Aplinkos išsaugojimas: koks žaliųjų patentų vaidmuo?

Autorius: dr. Eugenijus Keras, METIDA patentų konsultantas

Aplinkos išsaugojimas – viena didžiausių šių laikų žmonijos užduočių, todėl svarbi kiekviena sritis, ypač išskiriant transportą. Kaip vienas žaliųjų technologijų šioje sferoje pavyzdžių – savivaldžiai automobiliai, kurie gali itin reikšmingai prisidėti prie ekologijos. Šių automobilių ateitimi tiki ir tam pradėjo intensyviai ruoštis daug su tuo susijusių stambių pramonės atstovų. Tą liudija ir pateikiamų patentų skaičius, apie kuriuos plačiau komentuoja dr. Eugenijus Keras, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ patentų konsultantas.

Mažėjo dėmesys energijai iš saulės technologijų

2018 m. rugsėjį Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija (PINO) paskelbė ataskaitą. Joje minima, kad žaliųjų technologijų patentų paraiškų skaičius, iki 2012 metų aiškiai kilęs, stabtelėjo. 2013 ir 2014 metais didelių pokyčių, susijusių su paraiškų skaičiumi, nebuvo, o prieš trejus ir ketverius metus patentų paraiškų skaičius krito. Pernai pastebėtas nežymus didėjimas.

high angle photo of wind turbine on field

Photo by Tom Fisk on Pexels.com

Atidžiau paanalizavus ataskaitoje patiekiamus duomenis, matyti, kad bene svarbiausias faktorius, lėmęs bendrą žaliųjų technologijų paraiškų kritimą, – energijos iš saulės technologijų patentų paraiškų skaičiaus kritimas. Ko gero, svarbiausia energijos iš saulės technologijos rūšis – fotovoltinės baterijos – pasiekė pakankamą brandos lygį, tuo pačiu šios technologijos kaina pastaruoju metu drastiškai krito, o įdiegiamų fotovoltinių baterijų skaičiai greitai kyla. Fotovoltinių baterijų technologija tampa brandi, pigi įdiegti, paprasta prižiūrėti, kas gali būti priežastimi, kodėl neišrasta ko nors naujo, o tuo pačiu tai lėmė ir paraiškų skaičiaus mažėjimą šioje srityje. Tikėkimės, iki kito esminio proveržio toje srityje.

Savivaldžių automobilių patentų paraiškų proveržis

2018 lapkritį Europos patentų tarnyba (EPT) paskelbė ataskaitą, kurioje, priešingai nei jau pateiktos technologijos atveju, skelbia aiškų proveržį, susijusį su patentų paraiškų skaičiumi. Ta sritis, patirianti aiškų proveržį, – savivaldžiai automobiliai (self driving vehicles (SDV)). Nors šios srities patentų paraiškos sudaro apie 2,4 proc. visų EPO gaunamų patentų paraiškų, šios srities patentų paraiškų skaičius nuo 2011 metų iki 2017 metų kilo beveik 4 kartus. Tai yra apie 20 kartų didesnis kilimas nei bendras paraiškų į EPO kiekio kilimas. Panašų proveržį šioje srityje stebi ir JAV patentų biuras (USPTO), kiti didesni patentų biurai (Japonijos, Korėjos, Kinijos) dar šiek tiek atsilieka. Žvelgiant giliau į geografinius paraiškų aspektus, aiškiai pirmaujanti šalis Europoje – Vokietija, antroji, atsiliekanti paraiškų skaičiumi nuo pirmosios šalies beveik 3 kartus, – Prancūzija, toliau – Švedija.

Visose savivaldžių automobilių patentų paraiškose EPO išskiria tokias temines grupes: stebėjimas, analizė ir sprendimų priėmimas; duomenų apdorojimas; automobilio valdymas; komunikacijų, ryšių technika; išmanioji logistika. Visos 5 paminėtos teminės grupės tarpusavyje pasižymi panašiais paraiškų skaičiais ir jų dinamika. Gal stebėjimas, analizė ir sprendimų priėmimas savivaldžiams automobiliams kiek išsiskiria didesniu paraiškų skaičiumi, nors, kita vertus, būtent ši sritis yra visai nauja technikos istorijoje, iki šiol neturėjusi poreikio aktyvesniam vystymuisi. Visos kitos teminės grupės (duomenų apdorojimas; automobilio valdymas; komunikacijų ir  ryšių technika; išmanioji logistika) jau buvo analizuojamos vystomos ir pritaikomos kitose panašiose srityse.

Šį teiginį tarsi pagrindžia didžiausi pareiškėjai: „Samsung group“, „LG group“, „Intel corp“, „Qualcomm inc.“ (komunikacijų ir ryšių technika; duomenų apdorojimas). Pareiškėjai iš automobilių pramonės rikiuojasi kiek žemiau: „Robert Bosch GMBH“, „Toyota Motor corp“. Kaip ir likusieji didesni pareiškėjai, į šią naują sritį jie ateina dėl savo esamos veiklos, kurią nesudėtingai galima pritaikyti naujai savivaldžių automobilių sričiai. Tai taip pat pagrindžia temų geografinis pasiskirstymas: kaip minėta, JAV ir Europa pasižymi aiškiu proveržiu, kalbant apie savivaldžių automobilių patentų paraiškų skaičių. JAV, turėdama daug kompiuterių technikos gigantų, aiškiai krypsta į duomenų apdorojimą, ryšių ir komunikacijų techniką ir kitų kompiuterių technikos sričių pritaikymui savivaldžiams automobiliams. Tuo metu Europoje dominuoja savivaldžių automobilių sprendimai, ateinantys iš esamos automobilių pramonės.

Savivaldžiai automobiliai – ateitis?

EPO ataskaita pateikia, kad savivaldžių automobilių patentų paraiškų pareiškėjų skaičius yra didelis. Nors daugiausiai paraiškų padavę du pareiškėjai išsiskiria iš minios, tačiau likę pareiškėjai nepasižymi dideliu skirtumu, susijusiu su patentų paraiškų skaičiumi. Tai bylotų, kad šis paraiškų proveržis nėra trumpalaikis, greitai užgęstantis ir liekantis technikos istorijos paraštėse. Savivaldžių automobilių ateitimi tiki ir tam pradėjo intensyviai ruoštis daug su tuo susijusių stambių susijusios pramonės atstovų, beveik nėra naujų, tik šiai temai sukurtų žaidėjų.

Kaip minėta, žaliųjų technologijų patentavimas lyg ir išsikvėpė, bet, kaip sakoma, gamtoje nebūna tuštumos: vienai technikos sričiai sulėtinus vystymąsi, kitoje vyksta proveržis. Savivaldžiai automobiliai neabejotinai priskirtini prie žaliųjų technologijų, prisidedančių prie aplinkos išsaugojimo. Vieno techninio aspekto pakeitimas (automobilio valdymą perdavus technikai), panašu, turės įtakos dideliems poslinkiams, kaip naudosimės automobiliais, o tuo pačiu ir mūsų gyvenimo būdui ir supančiai aplinkai.

Paskelbta temoje Uncategorized | Parašykite komentarą