Ką reikia žinoti apie maisto produktų ženklinimą?

Autorius: Aurimas Sobutas, METIDA teisininkas

Img93480_kkeditŠiuolaikinis vartotojas itin kruopščiai rūpinasi savo mityba. Tai suprasdami maisto produktų gamintojai konkuruoja tarpusavyje ne tik naudodami individualų pakuotės dizainą, skirtingus prekių ženklus ar išsiskiriančius šūkius, bet ir ženklindami maisto produktus papildomais teiginiais, pabrėžiančiais jų išskirtines savybes.

Tokie teiginiai dažnai atkreipia pirkėjų dėmesį ir palengvina apsisprendimą pasirenkant jam tinkamiausią produktą. Vis dėlto vertėtų nepamiršti, jog teiginius galima naudoti tik tais atvejais, kai vartotojas nėra klaidinamas.

„be dažiklių“, „be konservantų“, „be skonio stipriklių“

Norint naudoti šiuos teiginius ženklinant konkretų maisto produktą, prieš tai būtina išsiaiškinti, ar pastarojo gamyboje leidžiama naudoti dažiklius, konservantus, skonio stipriklius. Pavyzdžiui, svieste šių maisto priedų ir taip negali būti, todėl vartotojai būtų klaidinami dėl išskirtinių sviesto savybių (t.y., kad jis yra be dažiklių, konservantų ar skonio stipriklių), nors lygiai taip pat jų nėra ir kitų gamintojų svieste. Tačiau teiginiai galimi tuo atveju, kai maisto priedai yra leidžiami ir gamintojas jų nenaudoja. Pavyzdžiui, gaminant nebrandintą sūrį (išskyrus mocarelą) leidžiama naudoti tokius konservantus kaip E260 (acto rūgštis), E 270 (pieno rūgštis) ir kt., todėl tais atvejais, kai gaminant minėtą produktą iš viso konservantų nėra, būtų galima pabrėžti jo išskirtinę savybę:  „be konservantų“.

„tinka vegetarams, veganams, žaliavalgiams“

Specialių taisyklių dėl šio teiginio naudojimo nėra, tačiau pagal bendrąjį reikalavimą konkretaus maisto produkto sudėtis turi atitikti skelbiamas savybes. Kita vertus, teisės aktuose nėra apibrėžta ir tai, kokiomis savybėmis produktai tinkami vegetarams, veganams, žaliavalgiams turėtų pasižymėti. Todėl konkretaus produkto atveju rekomenduojama individualiai pasitikslinti su valstybės institucija, atsakinga už maisto produktų ženklinimą.

„be gliuteno“

Šį teiginį galima naudoti tik tada, kai glitimo kiekis produkte neviršija 20 mg/kg galutiniam vartotojui parduodamo maisto produkto. Kitu atveju, būtų laikoma, jog vartotojai yra klaidinami ir tokį teiginį naudoti draudžiama. Todėl kiekvieną kartą būtina įvertinti maisto produkte esančio glitimo kiekį.

„natūralus“, „natūralaus skonio“

Šiuos teiginius naudoti galima ženklinant natūralų mineralinį vandenį ir vaisių ar uogų vyną, tačiau tik tais atvejais, kai jie atitinka nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas taisykles ir higienos normas. Kitų maisto produktų, pavyzdžiui, riešutų, grybų, uogų, kurie patys savaime yra natūralios prigimties, pakuotes žymėti šiuo teiginiu draudžiama. Priešingu atveju, vartotojai būtų klaidinami dėl natūralių šių produktų savybių, nors jomis pasižymi ir kitos tos pačios rūšies prekės.

Netinkamai ženklinant maisto produktus, gresia bauda iki 8688 EUR, o tai pat yra rizika, jog gali tekti išimti produktus iš apyvartos ir juos perženklinti, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, mastą ir kitas konkrečias aplinkybes.

Įrašas paskelbtas temoje Kita | Other, Prekių ženklai | Trademarks, Uncategorized ir pažymėtas , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą