Ekspertizė prekių ženklų bylose: patirtis Baltarusijoje

Autorius: Valiantsin Račkouski, METIDA asocijuotas partneris, Baltarusijos patentinis patikėtinis, intelektinės nuosavybės vertintojas, teisininkas

SRachkouski_500-Copy-205x300prendžiant ginčus, susijusius su prekių ženklais, Baltarusijoje susiformavo neaiški ekspertizių, skirtų įvertinti prekių ženklo panašumą į žymenį, kuriuo trečiosios šalys pažeidžia teises į prekių ženklą, skyrimo praktika.

Prekių ženklo ir žymens, kuris pažeidžia teises į prekių ženklą, panašumas Baltarusijoje nustatomas tokiais pačiais metodais, kokiais prekių ženklai vertinami patentų biure jų registracijos metu. Ženklo analizė atliekama įvertinant fonetinio, vaizdinio ir prasminio (semantinio) panašumo kriterijų. Vertinimo metu keliamas klausimas, ar lyginami ženklai apskritai vienas su kitu asocijuojasi, nors tarp jų ir yra tam tikrų skirtumų. Jeigu atsakymas teigiamas, laikoma, kad ženklų panašumo laipsnis yra toks, kad juos galima supainioti. Jeigu ginčijamas ženklas naudojamas be teisių turėtojo sutikimo, išvados apie tokį ženklo panašumo į prekių ženklą laipsnį, kad juos galima supainioti, pakanka, jog būtų konstatuotas išimtinės teisės pažeidimas.

Šios kategorijos civilinius ginčus sprendžia Baltarusijos Respublikos intelektinės nuosavybės bylų teisminė kolegija. Tai specializuotas teismas, nagrinėjantis ginčus, kylančius dėl intelektinės nuosavybės teisės, kuris turi išimtinę kompetenciją spręsti šios kategorijos bylas.

Administracinių pažeidimų bylas nagrinėja įvairūs bendrosios kompetencijos teismai pagal pažeidimo nustatymo vietą, paprastai tai būna apygardos ar miesto teismai.

Ginčo šalys turi būti pasirengusios tam, kad šį esminės svarbos teisės klausimą bus pavesta spręsti ekspertui.

Intelektinės nuosavybės bylų teisminė kolegija yra specializuota teismo institucija, kuri neturėtų remtis tuo, kad jos teisėjai neturi reikiamų žinių ir įgūdžių, kurių reikia taikant intelektinę nuosavybę reglamentuojančius teisės aktus, tačiau dažnai jos teisėjai paskiria ekspertizę prekių ženklų pažeidimo bylose ir prašo, kad ekspertai atsakytų į klausimą, ar lyginami ženklai iš esmės vienas su kitu asocijuojasi.

Į ekspertų komisiją gali būti įtrauktas patentinis patikėtinis ar keli patentiniai patikėtiniai. Be to, atsižvelgiant į lyginamų ženklų rūšį, joje gali dalyvauti lingvistas ar dizaineris. Tuo pačiu metu pagal nustatytą procedūrą teismas neskirsto klausimų ekspertams pagal jų kvalifikaciją. Ekspertų grupei pateikiamas bendras klausimų rinkinys. Paprastai lingvistas ar dizaineris neturi žinių apie prekių ženklų tyrimo techniką ir taisykles, ir pateikia savo atsakymus į klausimus apie lyginamų ženklų panašumo lygį remdamasis bendrosiomis žiniomis ar intuicija. Taigi, tokiu atveju ekspertų komisijose už ženklų tyrimo metodus iš tiesų atsakingi būna patentiniai patikėtiniai. Jų kvalifikacijai keliami reikalavimai apima teisės aktų, reglamentuojančių intelektinės (pramoninės) nuosavybės žinias ir praktinio jų taikymo įgūdžius. Specializuotos teisminės kolegijos, kuri sudaryta iš profesionalių teisėjų ir patentų teisės ir praktikos srities ekspertų, nariams keliami tokie patys kvalifikacijos reikalavimai. Taigi, skirdamas ekspertizę civiliniuose ginčuose, teismas tokiu būdu nekompensuoja atitinkamos srities žinių trūkumo, tačiau perkelia atsakomybę už ginčo sprendimą ekspertams, kurie pateikia išvadą – visų pirma, patentiniams patikėtiniams.

Praktiškai daugumoje bylų teismas sutinka su ekspertizės išvadomis ir pakartoja jas sprendime, pagrindžiamame nuorodomis į ekspertizės išvadas. Taigi, Aukščiausiasis teismas siekia priimti sprendimus, kuriuos ypač sunku nuginčyti atliekant priežiūros procedūras. Kaip bebūtų, klausimas dėl ekspertų išvados adekvatumo, bylos sprendimo rezultatams specializuoto teismo nagrinėjamose civilinėje bylose išlieka.

Dalyvaudamos šios kategorijos bylose, ginčo šalys turi atsižvelgti į tai, kad jų aktyvus dalyvavimas formuluojant klausimus ekspertams, siekiant jų išsamumo ir paskirstymo pagal ekspertų kompetenciją, taip pat apribojant galimybę teisinių klausimų sprendimą perduoti ekspertams, yra ribotas.

Teisėsaugos institucijos ir bendrosios kompetencijos teismai administracinių pažeidimų bylose dar nesukaupė tokių specifinių intelektinę nuosavybę reglamentuojančių teisės aktų taikymo įgūdžių, kurių pakaktų savarankiškai įvertinti lyginamų ženklų panašumo lygį. Dėl to jie siekia gauti ekspertų išvadą, kurioje tiesiogiai įvertinama, ar padarytas teisės į prekių ženklą pažeidimas. Eksperto klausiama, ar lyginamų ženklų panašumo laipsnis yra toks, kad juos būtų galima supainioti. Tokiu atveju teisėsaugos institucijos skiria ekspertizę pažeidimo fakto nustatymo stadijoje, o gavus eksperto išvadas apie tokį panašumo lygį, dėl kurio lyginamus ženklus galima supainioti, byla gali būti siunčiama į teismą. Jeigu byloje, kurioje nagrinėjamas tarp šalių kilęs ginčas dėl ženklų panašumo lygio nėra eksperto išvados, laikoma, kad byloje trūksta įrodymų apie teisės į prekių ženklą pažeidimą.

Priimdamas sprendimą administracinėje byloje, teismas nepagrindžia tokio panašumo lygio, dėl kurio ženklus galima supainioti, savo išvadomis, tačiau apsiriboja nuoroda į ekspertizės išvadą, kuri įrodo šį faktą. Kadangi tai nėra specializuotas teismas, šis metodas yra visiškai pateisinamas ir tikriausiai bus naudojamas tol, kol teisėsaugos institucijos ir bendrosios kompetencijos teismai neįgis pakankamos kompetencijos spręsdami administracines bylas, susijusias su prekių ženklų apsaugos klausimais.

Ginčo šalys turi į tai atsižvelgti ir aktyviai dalyvauti ekspertizės skyrime ir vykdyme tinkama procesine forma nuo klausimų formulavimo iki ekspertų parinkimo etapo. Paprastai šalims siūloma pačioms susirasti ekspertą, sumokėti už ekspertizę ir pateikti ataskaitą administracinę bylą nagrinėjančiai institucijai. Jeigu tai ignoruojama, ginčo šalių galimybė sėkmingai išspręsti ginčą ženkliai sumažėja.

Įrašas paskelbtas temoje Prekių ženklai | Trademarks, Uncategorized ir pažymėtas , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą