Ar Saulės užtemimai daro įtaką išradimams?

Autorius: dr. Jacekas Antulis, METIDA asocijuotas partneris, patentų grupės vadovas;

jacekasSaulės užtemimas – tai reiškinys, kai Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, tokiu būdu uždengdamas Saulės diską. Tai yra vienas iš gražiausių reiškinių, kurį žmonės gali stebėti iš Žemės – tik reikia atsirasti tinkamu laiku, tinkamoje vietoje, nes tai retas įvykis, kuris pilnai pasikartoja tik kas 18-ka metų. Artimiausias pilnas Saulės užtemimas nusimato 2017 metų rugpjūčio 21 dieną, kurio metu Mėnulio šešėlį geriausiai matys JAV gyventojai. Šio šešėlio juosta yra apie 106 km pločio, todėl norint stebėti Mėnulio užtemimą reikėtų atvykti iš anksto ir, žinoma, pasiimti stebėjimo įrangą. Vienas iš pagrindinių dalykų – nuvažiuoti į tinkamą vietą laiku, nes visiško užtemimo trukmė, jeigu planuojate būti centriniame šešėlio taške ir jeigu kalbame apie pilną Saulės disko dengimą, yra tik apie 2 min 40 sek. Šiais metais tai turėtų būti tikras iššūkis, nes pagal preliminarius įvertinimus, toje siauroje juostoje numatomas didžiausias istorijoje automobilių kamštis, kadangi užtemimo  gali laukti apie 60 mln. žmonių.

Nuo senų laikų Saulės užtemimai gąsdino žmones, juk nėra įprasta, kai dienos metu staigiai aptemsta dangus ir dingsta Saulė, o vietoj jos atsiranda nieko gero nežadanti, jus stebinti juodoji akis. Juolab, kad užtemimas pradeda jaustis net fiziškai: per tą trumpą laiką temperatūra gali nukristi net 15-ka laipsnių. Tai parodo, kokia svarbi yra Saulės įtaka. Laikui bėgant žmonės suprato, kad Saulės užtemimas yra astronominio mastelio reiškinys, turintis tam tikrą pasikartojimo periodą. Šio periodo teorija yra aprašyta taip vadinamame Saros cikle. Šio ciklo metu vidutiniškai būna 71 užtemimas: 43 Saulės ir 28 Mėnulio užtemimai.

Įdomu tai, kad danguje Mėnulis ir Saulė atrodo tokio pat dydžio. Nors jų masės ir realūs dydžiai stipriai skiriasi, tačiau atstumai tarp Saulės ir Mėnulio ir tarp Mėnulio ir Žemės taip „susiderinę“, kad Mėnulis Žemės atžvilgiu praktiškai idealiai dengia Saulę (ne per daug ir ne per mažai). Tai yra sutapimas, kuris savo išskirtinumu pasižymi ne tik Saulės sistemoje (kurioje šiuo metu aptikta virš 170 palydovų ir jų skaičius auga toliau), bet galbūt ir visoje mūsų galaktikoje, kurioje galėtų gyventi protingosios būtybės. Pasinaudokime proga stebėti šį neįprastą reiškinį, nes Mėnulis iš lėto tolsta nuo Žemės (apie 4 cm per metus) ir ateityje negalės pilnai dengti Saulės disko.

Pilnas Saulės užtemimas yra ne tik gražus ir išskirtinis reiškinys, bet jo vaidmuo žmonijos istorijoje bei mokslui yra itin svarbi.

Pirmas iš svarbių aspektų yra tas, kad būtent pilno Saulės užtemimo metu buvo patvirtinta Alberto Einšteino teorijos dalis, kuri teigia, kad masė iškraipo erdvę ir šviesa visatoje sklinda ne tiesiu keliu, bet išsilenkia kaip lankas, jeigu šalia jos kelio yra pakankamai didelės masės objektas.

Antrasis aspektas –  pilno užtemimo metu galima pamatyti Saulės vainiką, t.y.: išorinius Saulės atmosferos sluoksnius, esančius virš chromosferos, kuriuose vyksta elektromagnetinės audros bei daug kitų reiškinių. 1971 metais NASA palydovas užfiksavo netikėtą reiškinį, kurio metu nuo Saulės paviršiaus atsiskyrė didelis medžiagos gabalas, kuris dideliu greičiu nulėkė į kosminę erdvę. Šalia Žemės paviršiaus tokie reiškiniai sukuria gražias poliarines pašvaistes, bet taip pat gali būti pavojingi visai elektronikai bei elektros tinklams. Viena iš didžiausių užfiksuotų Saulės audrų įvyko 1859 metais. Jos galia buvo tokia didelė, kad jeigu tai atsitiktų dabar, Žemėje būtų sunaikinta visa elektronika, jeigu ji tuo metu veiktų: atstatyti tokią žalą prireiktų mažiausiai 5 metų, mums reikėtų išgyventi didžiausią pasaulyje krizę, kurios metu mirtų milijonai žmonių. Tokiu būdu žmonės suprato, kad Saulę reikia kruopščiai analizuoti ir labai atidžiai ją stebėti, norint išvengti panašių globalių avarijų. Kadangi apie tokias audras Saulėje sužinome šviesos greičiu, o medžiagos sklidimo greitis yra tik 7 mln. km per val., tad jeigu palydovuose sumontuotume atitinkamas sistemas ir laiku išjungtume elektros prietaisus, nelaimės Žemėje pavyktų išvengti.

Dar vienas svarbus dalykas yra tas, kad naudojant pilno užtemimo efektą palydovų teleskopuose ir taikant tranzito modelį galima fiksuoti ir analizuoti planetas kitose žvaigždžių sistemose.

Mokslas nuolat vystosi, žmonės vis atranda ar išranda kažką naujo. Vienas iš paprasčiausių, su užtemimais susietų išradimų yra specialūs akiniai, leidžiantys stebėti Saulę užtemimo metu. Patentų duomenų bazėse galima aptikti įvairių tipų akinius: dabartiniai akiniai net suteikia galimybę pajausti 3D efektą. Vieno Saulės užtemimo metu galima parduoti apie 100 milijonų akinių. Todėl net paprastas laiku užpatentuotas išradimas gali atnešti didelę sėkmę – tik reikia įvertinti jo poreikį rinkoje, atlikti tinkamą rinkodarą, sukurti efektyvius pardavimo tinklus ir, svarbiausia, tinkamai pasirūpinti Jūsų sukurtos intelektinės nuosavybės apsauga.

Daugiau autoriaus tinklaraščio įrašų:

Įrašas paskelbtas temoje Išradimai | Inventions, Uncategorized ir pažymėtas , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą