Ar po bylinėjimosi IN teisių turėtojai lieka blogesnėje padėtyje?

Autorė: Ruta Olmane, Latvijos prekių ženklų ir dizaino patikėtinė, Europos prekių ženklų ir dizaino patikėtinė, METIDA teisininkė, Europos Bendrijos prekių ženklų asociacijos (ECTA) prezidentė;

Ruta Copy„Civilinėse bylose priteisiamas žalos atlyginimas yra viena iš pagrindinių ir dažnai svarbiausių pažeistų intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemonių. Žalos atlyginimas suprantamas tiek kaip kompensacija teisių turėtojui už ekonominę žalą, kuri patiriama dėl teisių pažeidimo, tiek kaip konkreti ir bendra atgrasymo priemonė būsimiems pažeidėjams“ (Europos prekių klastojimo ir piratavimo stebėsenos centras, „Žala intelektinės nuosavybės teisėms“ (2009–2010)).

Latvijoje intelektinę nuosavybę (prekių ženklus, dizainus, patentus, autorių teises ir t. t.) reglamentuojantys teisės aktai ir civilinės teisės aktai numato žalos atlyginimo priteisimą. Žalos suma gali būti vertinama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos ir negauto pelno dydį, kitas išlaidas, kurias patiria teisių turėtojas, ir konkrečias bylos aplinkybes.

Latvijos teisės aktai numato keletą turtinės žalos apskaičiavimo būdų. Pirma, žala gali būti nustatoma atsižvelgiant į neigiamas ekonomines pasekmes nukentėjusiajai šaliai, įskaitant negautą pelną. Antra, žala gali būti nustatoma atsižvelgiant į nesąžiningai gautą pažeidėjo pelną. Trečia, teisių turėtojas gali pareikšti ieškinį dėl atlyginimo, kuris būtų gautas, jei pažeidėjas būtų prašęs išduoti leidimą (licenciją) naudotis intelektinės nuosavybės teisių objektais.

Nenuoseklios teismų išvados dėl žalos apskaičiavimo

Visgi žalos atlyginimo procesas intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų bylose yra labai sudėtingas ypač turint omenyje tai, kad kartais tiek advokatams, tiek teisėkūros institucijų ir teismų darbuotojams trūksta supratimo šiais klausimais. Dėl to gali būti neteisingai aiškinamos nuostatos ir laikina bei nenuosekli teismų praktika. Taigi, iš tiesų, teismų praktika dėl reikalavimų atlyginti žalą dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų yra labai skirtinga ir nenuosekli.

Pavyzdžiui, neseniai nagrinėtoje civilinėje byloje ieškovas prašė atlyginti turtinę žalą atsižvelgiant į sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą kaip atsakovų pelną, gautą dėl pažeidimo. Iš pradžių Teismas nusprendė, kad sąskaitoje faktūroje nurodyta suma neturėtų būti laikoma atsakovų pelnu, nes turėtų būti atsižvelgiama į atsakovų patirtas išlaidas. Vėliau Teismas konstatavo, kad teisių turėtojas gali reikalauti atlyginti tik faktinius nuostolius ir negali reikalauti pažeidėjo pelno, kuris nėra tiesiogiai susijęs su faktiniais nuostoliais.

Kitoje byloje Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad jis gali prašyti tokio dydžio autorinio atlyginimo, kokio tik nori nepateikiant tinkamų argumentų. Ieškovas turėjo įrodyti, kad sąlygos, kuriomis kiti licencijos gavėjai sumokėjo reikalaujamą autorinį atlyginimą, yra identiškos ar panašios į sąlygas, kuriomis prekių ženklo savininkas kaip licenciaras ir pažeidėjas kaip licenciatas būtų sudarę sutartį. Kitaip tariant, būtina nustatyti tariamą autorinį atlyginimą, dėl kurio sutartį norintys sudaryti licenciaras ir licenciatas, būtų susitarę, atsižvelgiant į faktines realių šalių sąlygas ir faktinę rinką.

Neturtinė žala

Jei teisių turėtojas reikalauja išieškoti pelną, kurį gavo pažeidėjas, teisių turėtojas turi nurodyti tik pažeidėjo gautas bruto pajamas. Pats pažeidėjas turi įrodyti grynąjį pelną (pajamas atskaičius išlaidas). Be to, be turtinės žalos, teisių turėtojas gali reikalauti ir neturtinės žalos, kurios dydis nustatomas teismo nuožiūra, atlyginimo. Visgi, remiantis naujausia teismų praktika, neturtinės žalos dydis yra nedidelis ir nustatant neturtinę žalą principai taikomi nenuosekliai ir į nagrinėtas aplinkybes atsižvelgiama nenuosekliai.

Taigi, vienoje byloje Teismas priteisė 3 600 LVL (5 500 EUR) dydžio neturtinę žalą ir nurodė, kad pažeidimo trukmė, pažeidimo rimtumas ir pobūdis, pažeidimo pasekmės ir pažeidėjo kaltė yra veiksniai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama vertinant neturtinę žalą. Taip pat Teismas atsižvelgė į tai, kad po to, kai ieškovas informavo atsakovą apie pažeidimą, atsakovas nenutraukė jo teises pažeidžiančios veiklos.

Vis dėlto, neseniai svarstytoje dizaino pažeidimo byloje Teismas, kuris priėjo prie išvados, kad papildoma žala gali būti suprantama kaip žala bendrovės reputacijai, priteisė tik 450 EUR dydžio neturtinę žalą. Teismas nurodė, kad tokiose bylose svarbu nustatyti žmonių, kurie galėjo susieti suklastotus produktus su dizaino savininku, skaičių, nes jis įrodo reputacijai padarytos žalos dydį.

Taigi, esamos praktikos analizė atskleidė, kad reikalavimas atlyginti žalą yra labai sudėtinga užduotis teisių turėtojams net ir tada, kai yra įtvirtintos tinkamos teisės aktų nuostatos.

Pirmą kartą šis straipsnis buvo paskelbtas „CEE Legal Matters Magazine“ žurnalo 4.5 laidoje. 

Daugiau autorės tinklaraščio įrašų:

 

Įrašas paskelbtas temoje Autorių teisės | Copyright, Uncategorized ir pažymėtas , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Leave a Reply