Naujos mokesčių lengvatos. Ar tokia parama skatina inovacijas?

Autorius: Vilius Martišius, METIDA partneris, advokatas;

Img88872_kkedit

Rugpjūčio pradžioje Vyriausybė pristatė jos siūlomas ir planuojamos mokesčių reformos pagrindines gaires. Gairėse pristatomi mokesčių sistemos pasikeitimai, kuriuos planuojama įvesti nuo 2018 metų. Vienas iš trijų pagrindinių tikslų, į kuriuos reformos autorių teigimu yra nukreipta ši reforma, yra įvardijama taip: „daugiau investicijų ir darbo vietų“. O šiam tikslui siekti yra numatytos trys pagrindinės priemonės:

 

 

  • 5 % pelno mokestis (vietoje 15 %) išradimų komercializavimui;
  • 100 % pelno mokesčio lengvata (vietoje 50 %) investuojantiems į technologinį atsinaujinimą;
  • 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus „Sodros“ įmokų „lubų“ įvedimas.

Žiniasklaidoje tiek verslininkai, tiek ekonomikos ekspertai labiausiai komentavo reformos nuostatas, nukreiptas į skurdo mažinimą, paramą vaikus auginančioms šeimoms, skirtingus PVM tarifus atskirų rūšių prekėms ir paslaugoms, smulkaus verslo apmokestinimą ir įmokas „Sodrai“. Tuo tarpu aukščiau paminėtoms mokesčių naujovėms, susijusioms su inovacijomis, viešumoje skiriamas daug mažesnis dėmesys ir jos paminimos lyg tarp kitko arba iš viso nutylimos.

Todėl verta pakalbėti ir paanalizuoti pirmąsias dvi priemones – planuojamą sumažinti pelno mokestį išradimų komercializavimui ir dvigubai didinamą lengvatą investicijoms į technologines naujoves. Pasak finansų ministro, jomis valdžia siekia paskatinti verslą investuoti į technologinį atsinaujinimą ir sukti inovacijų keliu. Ar tikrai šios priemonės paskatins verslą tai daryti?

5 % pelno mokestis išradimų komercializavimui

Šiuo metu galiojantys įstatymai tokio pobūdžio lengvatos nenumato, todėl galima sakyti, kad tai būtų nauja mokestinė lengvata. Jos nauda gali pasireikšti tuo, kad įmonės mokės 10-čia procentų mažesnį pelno mokestį (t.y. 5 % vietoje įprastinio 15 %) nuo jų uždirbtos pelno dalies, gautos iš išradimų komercializavimo. Iš pirmo žvilgsnio viskas pakankamai gražu ir aišku: patentuokite savo idėjas, vystykite jas iki galutinio produkto ar paslaugos, pardavinėkite, ir jums gavus iš to pelną, valstybė paprašys jai atiduoti tik penkis procentus nuo to pelno.

Tačiau kas bandė tai įgyvendinti ar bent kiek rimčiau domėjosi išradimų komercializavimu, iš karto pasakys, kad iki pelno yra labai ilgas ir tolimas kelias.

Pirmiausia, reikėtų paminėti, kad Lietuvoje tik apie 10 procentų išradimų patentų yra įdiegiama į gamybą ar panaudojama praktikoje. Pasauliniu mastu šis skaičius gal kiek didesnis, tačiau  nežymiai. Kadangi per metus Lietuvoje vidutiniškai išduodama apie 100-130 nacionalinių  patentų ir dar keliasdešimt  lietuvių gauna užsienio šalių patentus, tai realus jų komercializavimo rodiklis gali siekti tik kelias dešimtis vienetų per metus. Tai, kad Lietuvoje būtų komercializuojami nelietuviškos kilmės patentai, matyt dar tik tolima ateitis. Todėl tenka manyti, kad šia lengvata pasinaudoti netgi teorines galimybės turės tik labai maža dalis Lietuvos įmonių. Pavyzdžiui, pagal oficialią Europos patentų tarnybos statistiką Lietuvos pareiškėjams 2016 m. buvo išduota 16 Europos patentų (55 vieta), 2015 m. – 11, ir Lietuvą gerokai lenkia net tokios šalys kaip Bermudai, Bahamai ar Lichtenšteinas.

Antra, kad nueitum visą šį kelią, reikia nemažai laiko ir investicijų. Nors atskiri šio kelio etapai yra iš dalies finansuojami valstybės ar kitomis specialiomis programomis, pavyzdžiui,  patentavimas tarptautiniu mastu per MITA administruojamą priemonę INOPATENTAS, ir tai žinoma, yra sveikintina, tačiau pats patento savininkas ar jo verslo partneriai turi jau turėti arba užsitikrinti didžiąją dalį finansavimo likusiems etapams. Kadangi versle sėkmės iš anksto niekas garantuoti negali, jie patys turi prisiimti pagrindinę riziką, kad tos investicijos niekada neatsipirks. Kalbant apie inovacijų vystymą ir komercializavimą, ši rizika yra ženkliai didesnė nei tradicinėse verslo šakose. O valstybė kol kas šios rizikos dalies prisiimti nepasirengusi, nes jos siūloma lengvata pasireiškia tik dalinantis galutinius darbo vaisius (t.y. pelną), jeigu juos pavyksta subrandinti.

Trečia, kadangi siūlymas kol kas yra tik idėjos lygmenyje ir konkrečių įstatymo pakeitimo projektų nėra viešai paskelbta, sunku nuspėti, kiek aiškiai ir suprantamai tai bus reglamentuota įstatymuose. Nuo to labai gali priklausyti šios idėjos realus taikymas praktikoje ir pasinaudojimas šia lengvata. Nuogąstauti verčia tai, kad įmonės turės atskirai apskaityti su išradimų komercializavimu susijusią veiklą ir apskaičiuoti tokios veiklos pelną atskirai nuo įprastinės įmonės veiklos. Kyla daug klausimų: kokias išlaidas bus galima priskirti išradimų komercializavimo veiklai, kaip tai reikės dokumentuoti, kokių išradimų (ar tik nuosavų, ar ir naudojamų pagal licencijas), kokiais patentais apsaugotų išradimų ir t.t. Todėl gali atsitikti taip, kad administracinė našta bus sunkiai pakeliama, ir įvertinus šios papildomos naštos ir galimos naudos santykį, įmonės paprasčiausiai numos ranka į tai ir net nebandys eiti sudėtingu ir painiu keliu, kad pasinaudotų šia lengvata. Be to, daug kas priklausys ir nuo mokesčių administratoriaus (VMI) požiūrio ir taikomos praktikos.

100 % pelno mokesčio lengvata investicijoms į technologinį atsinaujinimą

Šiuo metu galiojantys įstatymai numato, kad įmonių investicijos į ilgalaikį turtą, skirtos naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos/paslaugų pajėgumų didinimui, ar naujų procesų įdiegimui, taip pat tarptautiniais išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui, gali būti atimamos iš apmokestinamojo pelno, tačiau taip sumažinant ne daugiau kaip 50 procentų einamųjų metų apmokestinamojo pelno. Jei tokių investicijų suma yra didesnė nei 50 procentų pelno – jos gali būti perkeliamos už vėlesnius 4 metus. Pagal naują siūlomą tvarką šių investicijų suma mažins visą apmokestinamąjį pelną einamaisiais metais. Ar tai bus taikoma ir už vėlesnius 4 metus, kaip yra dabar, kol kas neaišku, nes konkrečių įstatymo pakeitimo projektų dar nėra, taigi, belieka tik spėlioti.

Reikėtų pabrėžti, kad ši lengvata vėlgi yra nukreipta į apmokestinamąjį pelną, o  įmonei pelno nepavykus uždirbti, ji nesulauks iš valstybės jokios paramos.

Investicinio projekto lengvata gali pasinaudoti tik nedidelė dalis įmonių, nes egzistuoja labai griežti turto, kuris gali būti naudojamas vykdyti investiciniam projektui, kriterijai. Lengvata galima pasinaudoti tik investuojant į šias ilgalaikio turto grupes: mašinos ir įrengimai, įrenginiai, kompiuterinė technika ir ryšių priemonės, programinė įranga, įsigytos teisės, krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės. Bet tas turtas turi būti naujas, t.y. nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus. Be to, jeigu siekiama vieną turtą paleisti kitu analogiškos rūšies ilgalaikiu turtu, tai nelaikoma investiciniu projektu.

Jeigu šie visi kriterijai bus palikti, tai reali šios pelno mokesčio lengvatos įtaka bus menka, ja ir toliau galės pasinaudoti tik nedidelė dalis įmonių, daugiausiai tai gamybinės įmonės.

Į akis krenta ir tai, kad nėra pateikiama jokių konkrečių skaičiavimų, statistikos apie tai, kiek įmonių realiai yra pasinaudojusios galiojančia „investicinio projekto“ lengvata, kuri veikia jau pakankamai seniai, nuo 2009 metų, ir kiek sumine išraiška verslas gavo naudos iš šios lengvatos, taip pat, kiek ateityje įmonės iš to gali „išlošti“. Žiniasklaidoje buvo minima, kad naujoji siūloma lengvata valstybės biudžetui kainuotų apie 29 mln. eurų per metus (tai viso labo sudaro apie 4% nuo 2017 metų valstybės biudžete numatytos pelno mokesčio sumos). Tenka manyti, kad mūsų valdžios įstaigos detalesnių duomenų apie realų šios lengvatos naudojimą iš viso neturi, arba jie yra tokie skurdūs, kad dėl to ir nėra viešinami.

Apibendrinant šias Vyriausybės garsiai reklamuojamas lengvatas verslui ir inovacijoms, peršasi išvada, kad tai daugiau gali likti eiliniu valdžios lozungu ir viešųjų ryšių akcija, dėl kurios Lietuva gal ir palypės keliais laipteliais iš keliasdešimtos vietos kokiame nors tarptautiniame inovacijų reitinge, nei realia pagalba išradėjams ir verslui. Dar labiau abejotina, kad tai sukeltų kokį nors inovacijų proveržį ar ženkliai suaktyvintų investicijas į naujas technologijas.

Įrašas paskelbtas temoje Išradimai | Inventions, Kita | Other, Uncategorized ir pažymėtas , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą