Ar robotas gali tapti kūrėju?

Autorius:  Laurynas Jurgaitis, METIDA teisininkas

LaurynasDirbtinis intelektas pastaruoju metu yra tapęs itin karšta diskusijų tema ne tik tarp šios srities mokslininkų. Žinios apie savarankiškai valdomus automobilius, algoritmų pagalba atliekamas investicijas į akcijas ar gydytojams asistuojančius robotus ne tik žadina vaizduotę, bet ir verčia susimąstyti apie dirbtinio intelekto įtaką žmonių gyvenimui.

Dėl sparčiai augančio dirbtinio intelekto autonomiškumo, šios technologijos paliečia vis daugiau kasdienio gyvenimo sričių. Dirbtinis intelektas neaplenkė ir, iš pirmo žvilgsnio tik žmogui būdingos, kūrybinės veiklos. Jau dabar egzistuoja kompiuterinės programos, kurios geba rašyti straipsnius, kurti muziką bei tapyti paveikslus. Tad gali kilti klausimas, ar dirbtinio intelekto pagalba sukurtas “kūrinys” yra saugomas autorių teisių? Ar kompiuterinė programa gali būti pripažinta autoriumi?

Šie klausimai nėra tik teoriniai, nes dirbtinio intelekto “kūrybinis” potencialas jau ir dabar yra aktyviai išnaudojamas žurnalistikoje, muzikos bei vaizdo žaidimų industrijose. Remiantis dabar galiojančiu autorių teisių reglamentavimu, kūriniu pripažįstamas tik “originalus kūrybinės veiklos rezultatas”. Remiantis Europos Sąjungos teismų praktika, kūrinys yra originalus, jeigu jis yra autoriaus intelektinės veiklos rezultatas, perteikiantis autoriaus asmenybę, o kurdamas kūrinį, autorius turėjo galimybę laisvai išreikšti savo kūrybinius gebėjimus bei laisvai ir kūrybingai pasirinkti kūrybos priemones. Tikėtina, kad išimtinai dirbtinio intelekto pagalba, t.y. be žmogaus įsikišimo sukurti kūriniai, nėra autorių teisių objektai ir neįgyja jokios teisinės apsaugos. Tai reikštų, jog paminėti kūriniai gali būti laisvai ir neatlygintinai naudojami, o tai itin neigiamai atsilieptų įmonėms, kurios investavo į šių dirbtinio intelekto technologijų kūrimą. Investicijų dydis, kurį bendrovės nuspręs investuoti į dirbtinio intelekto programinės įrangos kūrimą, gali priklausyti nuo to, kiek šios investicijos bus apsaugotos intelektinės nuosavybės teisės priemonėmis, tarp jų ir autorių teise. Jeigu nebus teisinės apsaugos, potencialūs konkurentai galėtų kopijuoti ir atkurti dirbtinio intelekto “darbo” rezultatus akimirksniu ir nepatirdami jokių išlaidų, o tai “atšaldytų” norą investuoti bei vystyti dirbtinio intelekto technologijas.

Šios problemos aktualumą puikiai iliustruoja šiais metais Europos Parlamento rekomendacinio pobūdžio pranešimas dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų, kuriame atkreipiamas dėmesys, jog “žmonija stovi ant naujos eros slenksčio, kai dar labiau patobulinti robotai, botai, androidai ir kitos dirbtinio intelekto išraiškos gali sukelti naują pramonės revoliuciją, galinčią persmelkti visą visuomenę”. Europos Parlamento nuomone, dėl sparčios pastarųjų metų dirbtinio intelekto plėtros, teisės aktų leidėjams svarbu apsvarstyti visas šio reiškinio teisines ir etines pasekmes, o ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas intelektinės nuosavybės teisių suteikiamos apsaugos stiprinimui. Be to, Europos Parlamentas pažymėjo, jog būtina parengti naujus kūrinio, kaip autorių teisėmis saugomo objekto, kriterijus, kurie galėtų būti taikomi ir “kūriniams”, sukurtiems kompiuterių ar robotų.

Visa tai verčia susimastyti apie jau nusistovėjusias ir tradicinėmis tapusias intelektinės nuosavybės teisėje žinomas „kūrybingumo“, „originalumo“ ir „kūrėjo“ koncepcijas bei jų tolimesnį likimą. Siekiant suteikti teisinę apsaugą kompiuterinės programos sukurtam „kūriniui“, būtina praplėsti paminėtų tradicinių koncepcijų ribas arba sukurti alternatyvią teisinės apsaugos sistemą, kuri būtų skirta išimtinai dirbtinio intelekto programų sukurtų rezultatų apsaugai.  Pastarasis problemos sprendimo būdas būtų priimtinesnis, nes tai leistų geriau atsižvelgti į dirbtinio intelekto „kūrybinio“ proceso ypatumus, o tai galėtų užtikrinti tinkamą teisinės apsaugos apimtį ir tvarią dirbtinio intelekto technologijų plėtrą.

Jeigu būtų nuspręsta šiuos „kūrinius“ saugoti autorių teisėmis, reikėtų kelti klausimą dėl autorių teisių subjekto, t.y. kas turėtų būti laikomas autoriumi ir kam turėtų priklausyti autoriaus teisės. Tiek dirbtinio intelekto programinės įrangos kūrėjas, tiek bendrovė, kuriai priklauso ši programinė įranga ar šios bendrovės darbuotojas, kurio instrukcijų dėka programinė įranga sukūrė autorių teisėmis saugomą „kūrinį“, galėtų pretenduoti į „autoriaus“ vardą. Siekiant teisinio apibrėžtumo, bendrovės, kurios investuoja į aptariamas technologijas, turėtų sudaryti susitarimus su technologijų kūrėjais ir šias technologijas valdančiais darbuotojais, kuriuose būtų aiškiai identifikuojamas autorių teisių subjektas.

Kol diskusija dėl naujosios robotų „revoliucijos“ tik įsibėgėja, tolesnis intelektinės nuosavybės teisių vaidmuo šioje revoliucijoje nėra aiškus, o klausimų daugiau nei atsakymų. Visgi, jau artimiausiu metu turėtume sulaukti įstatymų leidėjų reakcijos, kuri turėtų suteikti aiškumo. Pažadame informuoti Jus, mielieji skaitytojai, apie tolesnius pokyčius šioje srityje.

Daugiau autoriaus tinklaraščio įrašų:

Įrašas paskelbtas temoje Autorių teisės | Copyright, Uncategorized ir pažymėtas , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą