Skirtinga maisto sudėtis: situacija Lietuvoje ir Vakaruose

Autorė: Rasa Pučienė, METIDA jaunesnioji konsultantė

  • Ar tikrai į Lietuvą yra tiekiami prastesni produktai?
  • Atlikti tyrimai nemaloniai nustebino
  • Ko galime tikėtis ateityje?

Praūžus šventiniam laikotarpiui, visai nesvarbu, ar visi dvylika patiekalų jau suvalgyti – pakalbėti apie maistą vis tiek verta. Kokybiškų maisto produktų paieškos bene kiekvienam iš mūsų jau tapo kasdienybe. Dažniausiai ranka tiesiasi link mūsų pamėgtų ir žinomų produktų, galbūt rečiau išbandome rinkos naujienas. Produkto prekių ženklo tikslas yra padėti vartotojui greičiau susiorientuoti bei būti užtikrintam, jog nepriklausomai nuo to, kur bus įsigyta prekė, kokybė nesiskirs. Tačiau atlikti tyrimai rodo ką kitą.

supermarket

Tas pats prekių ženklas – skirtinga sudėtis

Dar ne taip seniai atskleista tai, apie ką mūsų visuomenėje buvo kalbama jau ilgai – atitinkamu prekių ženklu ženklinami produktai Lietuvoje savo kokybe skiriasi nuo tų, kuriuos galima įsigyti Vakarų Europos rinkose. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, Vokietijoje produktai mažiau chemizuoti, juose mažiau dažiklių, naudojamas cukrus, o ne saldikliai, vietoj pigaus palmių aliejaus bulvių traškučiams skrudinti naudojamas saulėgrąžų aliejus. Šiuos skirtumus galima pastebėti ne tik laboratorijos tyrimų metu, bet ir skaitant produktų sudėtis smulkiu šriftu ant pakuočių. Panašios analizės atliktos ir kitose Centrinės Europos valstybėse, o rezultatai – tie patys.

1

Meškos paslauga gamintojams?

Įdomu tai, kad apie šią situaciją mes negalime kalbėti, kaip apie maisto produktų klastojimą, kas iš esmės yra laikoma intelektinės nuosavybės pažeidimu. Klastotės neretai kelia pavojų sveikatai, kai tuo tarpu anksčiau paminėti to paties gaminio sudėčių skirtumai atitinka visus įstatymo reikalavimus. Anot gamintojų, taip nutinka dėl skirtingų vartotojo poreikių, tačiau tai nereiškia kokybės skirtumo. Įsigyjant vienu ar kitu prekių ženklu pažymėtus produktus tikimės, kad skonis Vilniuje ir Vienoje ar Barselonoje bus tas pats. Bet svečiose šalyse apsilankę tarsi patiriame naujus skonius, nors ir prie namų esančioje parduotuvėje galime įsigyti tą patį šokoladinį kremą ar jogurtą. Pagrįstai kyla klausimas, ar gamintojas, visais įmanomais būdais siekiantis apginti gerą vardą, nekasa duobės sau?

Įvaizdis ir turtas

Prekių ženklas išskiria iš konkurentų ir atspindi gamintojo vertybes. Tai – tarsi kokybės garantas. Štai kodėl paviešinti sudėčių neatitikimai pirmiausia nedaro garbės, bet kartu ir kuria palankią terpę naujiems produktams, kartu mažindami atliktuose tyrimuose linksniuojamų prekių ženklų vertę. Žinoma, prekių ženklų apsaugą nustatančios normos nenurodo, jog gamintojai yra įpareigoti nekeisti gaminio sudėties. Tačiau nereikėtų pamiršti, jog vartotojas įvertins pastangas tobulinti sudėtį, kokybę ir skonį, bet ne be didelių pastangų pastebimus produkto skirtumus. Nepaisant to, kad Parlamentinė tyrimo komisija pripažino, jog kai kuriais atvejais skirtumai buvo palankūs Lietuvos vartotojui, tam tikrų prekių ženklų įvaizdis smuko.

Ateities perspektyvos

Be jokios abejonės, nesant išsamių tyrimų, kalbėti apie kitų produktų vienodumą skirtingose valstybėse, negalime. Kilęs nepasitenkinimas pasiekė ir Europos Sąjungos institucijas, dėl tos priežasties iki 2018 metų gruodžio ketinama pateikti tų pačių produktų sudėties analizę ir tyrimo išvadas. Kalbant apie Lietuvą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba jau kreipėsi į gamintojus ir platintojus su siekiu išsiaiškinti dvigubos produktų kokybės problemos tendencijas. Lieka tikėtis, jog gamintojai po nuvilnijusių skandalų padarys atitinkamas išvadas ir Lietuvoje galėsime mėgautis tokio paties skonio ir sudėties produktais kaip ir kitose valstybėse.

ĮVERTINKITE BLOGĄ ⇒

 

Įrašas paskelbtas temoje Uncategorized. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą