Kova su padirbinėjimu: nauja klastočių naikinimo organizavimo tvarka muitinėje

Autorius: Mykolas Jakutis, METIDA vyresnysis teisininkas, advokato padėjėjas

  • Supaprastinta klastočių naikinimo tvarka Europoje
  • Nauji įstatymai atriša rankas muitinės pareigūnams
  • Žingsnis link efektyvesnės kovos su prekių padirbinėjimu

Kiekvienais metais vis daugėjant intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų, suklastotų prekių  statistika išlieka šokiruojanti ir verčia nuolatos galvoti apie efektyvesnę kovą su klastotėmis. Tiek Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai, tiek ir intelektinės nuosavybės teisių savininkai ar jų atstovai nuolatos ieško naujų būdų ir priemonių kaip sustiprinti plagijavimo ir prekių klastočių kontrolę.

screenPraeitų metų liepos 28 dieną Lietuvos Respublikos muitinės departamento generalinio direktoriaus priimtas įsakymas dėl muitinės prižiūrimų prekių sunaikinimo organizavimo Lietuvos Respublikos muitinėje taisyklių patvirtinimo dar labiau atrišo rankas muitinės pareigūnams efektyviau organizuoti suklastotų prekių sunaikinimo procedūras, o prekių ženklų savininkus paskatino imtis aktyvesnių veiksmų bendradarbiaujant su muitine.

Pagal anksčiau galiojusias muitinės prižiūrimų prekių sunaikinimo taisykles, jeigu pareigūnams tikrinant siuntas kildavo įtarimas, kad prekės gali būti suklastotos – jos būdavo sulaikomos. Apie sulaikytas prekes muitinės pareigūnai informuodavo prekių ženklų savininką ar jo nurodytą atstovą, ir jeigu savininkas patvirtindavo, kad sulaikytos prekės yra suklastotos bei išreikšdavo pageidavimą, kad būtų pradėta jų naikinimo procedūra, prekių ženklų savininko paskirtas atstovas privalėdavo pateikti prašymą dėl prekių sunaikinimo supaprastinta tvarka ir prašymą patenkinus – organizuoti naikinimo procedūrą. Tokia galiojusi tvarka dažnai atbaidydavo prekių ženklų savininkus imtis aktyvių veiksmų dėl prekių sunaikinimo, nes didžioji dauguma klastočių būdavo pažymėtos prekių ženklais, kurie priklausė užsienio valstybių įmonėms. Atsižvelgus į tai, prekių ženklų savininkai buvo priversti paskirti atstovus Lietuvoje, t.y. samdyti advokatų kontoras, kad kontoros teisininkai jų vardu teiktų prašymus muitinei bei inicijuotų ir organizuotų prekių naikinimus. Akivaizdu, kad savininkams toks prekių naikinimas tapdavo labai brangus, o patirtų nuostolių niekas neatlygindavo. Tuo labiau, kad didžioji dauguma prekių būdavo sulaikomos labai mažais kiekiais, todėl savininkai atsisakydavo inicijuoti prekių naikinimus, o muitinės pareigūnai, negavę iš prekių ženklų savininko patvirtinimo, kad prekės yra klastotės, savo iniciatyva neturėdavo teisės minėtų prekių sunaikinti. Todėl tokiais atvejais muitinės pareigūnai privalėdavo šias suklastotas prekes grąžinti prekių savininkams, t.y. prekių gavėjams.

Pavyzdžiui, labai dažnai, prekių ženklų „GUCCI“, „LACOSTE“, „NINA RICCI“, „MOSCHINO“, „PACO RABANNE“ ir „CAROLINA HERRERA“ savininkai atsisako imtis veiksmų dėl prekių sunaikinimo, jeigu būna sulaikoma vienas ar keli vienetai kvepalų buteliukų ar drabužių, nes savininkams tiesiog neapsimoka investuoti į tokio mažo kiekio prekių sunaikinimą. Aišku, yra ir išimčių, pavyzdžiui, prekių ženklo „ROLEX“ savininkas visada, sulaikius nors ir vieną prekę, pažymėtą šiuo prekių ženklu, visada imasi iniciatyvos, kad prekės būtų sunaikintos. Labai daug kas priklauso ir nuo pačių sulaikytų prekių tipo ir vertės, nes jeigu yra sulaikoma keletas pirštinių ar šalikų, tai labai maža tikimybė, kad prekių ženklų savininkai imsis kažkokių veiksmų, tačiau jeigu yra sulaikomi automobilių ratlankiai, laikrodžiai, mobilieji telefonai ir pan. – yra didelė tikimybė, kad savininkai pageidaus, kad tokios prekės būtų sunaikintos, nors sulaikytas kiekis siekia vieną ar kelis vienetus.

Tačiau aukščiau minėtos naujosios prekių naikinimo taisyklės prekių naikinimo procedūrą palengvino tiek muitinės pareigūnams, tiek ir prekių ženklų savininkams. Šiuo metu, remiantis naujomis taisyklėmis, muitinei sulaikius įtartinas prekes, pareigūnams pakanka tik prekių ženklų savininko patvirtinimo, kad prekės yra klastotės, ir išreikšto pageidavimo, kad šios būtų sunaikintos. Jeigu savininkas patvirtina, kad prekės yra klastotės, prekių naikinimą inicijuoja ir jas naikina patys muitinės pareigūnai. Todėl prekių ženklų savininkams atsiranda prievolė tik atlyginti su prekių naikinimu susijusias išlaidas, kurios, atsižvelgus į tai, kad muitinė prekes naikina surinkusi pakankamai didelį suklastotų prekių kiekį, yra labai minimalios.

Kita vertus, sunaikinus klastotes supaprastinta tvarka, suklastotų prekių savininkai lieka nenubausti ir toliau sėkmingai bando vėl iš naujo siųstis tas pačias prekes, nes muitinės pareigūnai neturi tokių pajėgumų, kad galėtų patikrinti absoliučiai visas siuntas, todėl neretai prekių klastotės „praslysta“ tikrintojams pro akis. Net jei prekės ir būna sulaikytos, o po to sunaikinamos, prekių gavėjas tik praranda pačią prekę, tačiau lieka nenubaustas už padarytą intelektinės nuosavybės pažeidimą. Kita vertus, šiuo metu yra pastebima tendencija, kad kai kurie prekių ženklų savininkai nebesitaiksto su tokiu pažeidėjų elgesiu ir stengiasi ne tik, kad suklastotos prekės būtų sunaikintos, bet ir siekia, kad pažeidėjai nebeišvengtų atsakomybės. Sulaikius klastotes, prekių ženklų savininkai nepageidauja šių prekių naikinti muitinėje, o iš karto kreipiasi į teismą dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo. Tokias atvejais teismo yra prašoma ne tik, kad pažeidėjas būtų įpareigotas savo sąskaita sunaikinti prekes ir atlyginti visas su prekių saugojimu ar transportavimu susijusias išlaidas, bet ir nuostolių, žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Papildomai teismo yra prašoma tokiam asmeniui ateityje uždrausti parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis, kurie, neturint prekių ženklo savininko sutikimo, yra pažymėti jam priklausančiais prekių ženklais. Šiuo klausimu teismų praktika visais atvejais yra nepalanki suklastotų prekių gavėjui.

Jeigu visgi muitinės pareigūnai sulaikė jūsų siunčiamas prekes, ir dėl suklastotų prekių ženklų savininkas inicijuoja teisminę procedūrą, suma, už kurią pirkote suklastotą prekę, gali kai kurias atvejais padidėti daugiau nei 100 kartų. Pavyzdžiui, bandant atsisiųsti suklastotą prekę, kuri kainavo 10 EUR, paaiškėja, kad tai klastotė, ir po teisminės procedūros pažeidėjas ne tik praranda pačią prekę, bet papildomai teismas įpareigoja atlyginti virš 1000 EUR galinčias siekti bylinėjimosi išlaidas. Prekių ženklų savininkas dar gali ir pareikalauti, kad būtų atlyginta jo patirta žala. Tada pažeidėjo išlaidos dar labiau padidėja. Natūralu, kad toks asmuo kitą kartą labai gerai pagalvos, ar jam verta bandyti siųstis pigią, tačiau pažymėtą garsiais prekių ženklais prekę.

Tokiais atvejais prekių klastotė, nors ir yra sunaikinama, gali tapti daug kartų brangesnė vartotojui nei analogiškas originalus produktas.

ĮVERTINKITE BLOGĄ ⇒

Įrašas paskelbtas temoje Uncategorized. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą