Rinkimai ir Jūsų asmens duomenų apsauga

Autorius: Paulius Milkevičius, Teisininkas

  • Taikomos tos pačios taisyklės
  • Asmens duomenimis laikomas ir batų dydis
  • Kada verta sunerimti?

Praėjo jau beveik pusmetis nuo ES Reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis įsigaliojimo ir liko maždaug tiek pat laiko iki savivaldybių tarybų rinkimų. Po jų – prezidento rinkimai bei rinkimai į Europos Parlamentą, o visus šiuos rinkimus, neišvengiamai, seks milžiniškas politinės reklamos kiekis. Ne visa agitacija, su kuria susidursite, bus lankstinukai ir plakatai, nes jau patikrinta, kad į konkretų asmenį ar jų grupę orientuota politinė reklama veikia daug geriau. Nepaisant to, vertinant politinę reklamą asmens duomenų apsaugos kontekste, nereikėtų susipainioti, nes šiuo aspektu ji vertintina kaip ir paprasta reklama, todėl ir taisyklės, kaip į Jus gali kreiptis partijos ar kandidatai, yra tokios pačios kaip ir, pvz., prekybos centrams reklamuojant savo prekes.

Politinės kampanijos pasaulyje jau kuris laikas tapo sofistikuotomis asmens duomenų operacijomis, kuriose rinkėjai viliojami tikslingai pasirenkant agituojamas auditorijas ir atitinkamas grupes, kurioms siunčiama žinutė. Tokie būdai dažnai gali prasilenkti su naujais asmens duomenų apsaugos reikalavimais, nes yra sukurti pasiekti konkretų asmenį, atsižvelgiant į jo asmenį, profesiją, kilmę, lytį, sveikatos būklę ar kt., o ne plačią auditoriją. Nors Lietuvoje ši intervencinė taktika dar nėra taip puikiai išvystyta, tačiau atsirandant vis naujų galimybių gauti, kaupti ir apdoroti piliečių asmens duomenis, pradedami naudoti ir būdai, kaip juos tikslingai panaudoti. Dėl šios priežasties politinės agitacijos mėsmalėje privalu susigaudyti, ar Jūsų asmens duomenys yra naudojami tinkamai ir nepažeidžiant Jūsų interesų, o jei taip nutiktų, kaip tam užkirsti kelią.

Visų pirma, turėtumėte žinoti kas visgi yra asmens duomenys. Didelė dalis visuomenės vis dar mano, kad asmens duomenis sudaro tik vardas, pavarde ar asmens kodas, tačiau ši sąvoką yra daug platesnė, nei gali pasirodyti. Teisės aktuose asmens duomenys iš esmės apibrėžiami, kaip bet kokia informacija, kuri gali Jus identifikuoja ar kuria pasinaudojus būtų galima tą padaryti. Informacija, kuria pasinaudojus galima jus identifikuoti, yra nuo fizinio asmens atpažinimo pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių iki atpažinimo pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Atitinkamai, asmens duomenimis gali būti informacija nuo Jūsų asmens kodo iki batų dydžio.

Kadangi bet kokie Jūsų kontaktai įeina į asmens duomenų apibrėžtį, Jus pasiekti ir tiesiogiai į Jus kreiptis elektroniniais laiškais ar telefono numeriu be jūsų išankstinio sutikimo yra praktiškai negalima. Tiek politinėje, tiek paprastoje rinkodaroje, norint Jums siųsti reklaminius ar agitacinius-politinius pranešimus naudojant Jūsų asmens duomenis, galima tik tuo atveju, jei yra gautas aiškus sutikimas. Politikai, dalyvaujantys rinkimuose, negali nepaistyti įstatymų keliamų reikalavimų ir turi suprasti, kad agitaciją telefonu, adresuotais laiškais ar elektroniniais laiškais yra neleidžiama, kol Jūs su tuo nesutikote. Maža to, net jei ir davėte sutikima, Jums turėjo būti išaiškinta, kad jį galite bet kada atšaukti, o tai turi būti padaryti taip pat lengva, kaip jį duoti.

Daug sunkiau atpažįstami neteisėto asmens duomenų panaudojimo rinkimų agitacijai pavyzdžiai yra tikslinės žinutės ar reklama internete. Šiuo metu yra daugybė duomenų bazių, kuriose tikėtinai saugomi asmens duomenys apie Jūsų profesija, amžių, lytį ir politines pažiūras, kontaktinius duomenis ir kita jautri informacija, o ši informaciją neretai yra parduodama ar ja leidžiama pasinaudoti norint pasiekti tikslinę auditoriją. Todėl tik medikus pasiekia pažadai pakelti jų algas, o jaunas šeimas – įsteigti daugiau darželių ir pan. Asmuo, matantis reklamą viešoje internetinėje erdvėje, tačiau suprantantis, kad informacija yra pritaikyta konkrečiai jam, turėtų sunerimti, kad jo asmens duomenys buvo perduoti konkrečiam reklamos užsakovui ar jis turėjo galimybę jais pasinaudoti. Ypač yra pagrindo dėl to sunerimti, jei tokie atvejai kartojasi ne pirmą sykį.

Jei manote, kad politinė reklama Jums teikiama netinkamai naudojant Jūsų  asmens duomenis, visada galite kreiptis į Valstybinė duomenų apsaugos inspekciją ir informuoti juos apie įtariamus ar esamus pažeidimus. Pažymėtina, kad po Reglamento įsigaliojimo (2018 m. gegužės 24 d.) už jo pažeidimus taikomos baudos iki 10 000 000 EUR, todėl tiek partijos, tiek kandidatai, pažeidinėdami asmens duomenų tvarkymo taisykles, smarkiai rizikuotų ne tik dėl jų reputacijos pablogėjimo, bet ir finansiškai.

Įrašas paskelbtas temoje Uncategorized. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą